Przypisy

Al-Kalras — vietos vardas. [przypis tłumacza]

Allahas — arabų ž. — Taip mahometonai vadina Dievą. [przypis tłumacza]

bančiukas — turkų kareivijos garbės ženklas. [przypis tłumacza]

Bardan’as — muzikališkaa rytiečių instrumentas. [przypis tłumacza]

bužanas — Ukrainoje ir Paberėžyje bužanais vadinami dideli žalvos krūmai; jie, vasarą pražydę, maloniu įvairumu puošia lygumas. [przypis tłumacza]

Čia jojiks arklio kojoms skiria savo protą. — Krymo arklys sunkioje ir pavojingoje kelionėje rodosi turįs tam tikrą atsargos bei tikrumo instinktą: pirm žengdamas, laiko koją ore ir, ieškodamas akmens, bando, ar tikrai galima žengti ir stoti. [przypis tłumacza]

Čufut-Kalė — miestelis ant aukštos uolos; namai pakraščiu stovintys pa- našūs į kregždžių lizdus; takas, kur einama ant kalno, yra pa- vojingas it kabąs ties pakriaušiu. Pačiame miestelyje namų sienos vienijasi beveik su uolos rentiniu; dirstelėjus pro langą, žvilgis dingsta neišmatuojamoje gelmėje. [przypis tłumacza]

Divan — pers., daivan arab. — Rytuose reiškia vastybės tarybą, taipgi eilių rinkinį. Pas mus reiškia kilimą arba kaurą. [przypis tłumacza]

drogmanas arba dragomanas — tai yra tulkius arba vertikas prie pasiuntinybių Rytų šalyse. [przypis tłumacza]

Edenas — žydų žod. — reiškia rojų, linksmybių vietą. [przypis tłumacza]

erbas — vok. die Erbe — tėvų palikimas; iš to netaisyklingai kilo lenkų „herb” ir rusų „gierb” — bajorų giminių ženklai. [przypis tłumacza]

Euksinas — iš graik. Πόυτος εΰξειυος, dabar vadinama Juodosios marės. [przypis tłumacza]

€han’as — totor. ž. Taip vadinama totorių viešpačius. [przypis tłumacza]

Haremas — arabų ž. — Taip vadinami namai,kur gyvena turkų moterys. [przypis tłumacza]

hidra — tai labai nuodinga marių gyvatė, turinti plokščią plaukimui uodegą. Hidros veisiasi Indijos vandenyne ir jo pakraščiuose. [przypis tłumacza]

Janičarai, turk. jeni-tšeri, jaunieji kareiviai. [przypis tłumacza]

Kalifas (arabų ž.) — turkų sultono, kaipo mahometonų viršininko titulas. [przypis tłumacza]

karavanas — arab. kervan — Rytų krašte keliauninkų draugija, susidedanti iš pirklių, maldininkų ir kitų keliautojų. [przypis tłumacza]

Katarakta, graik. καταράκιης — vandenkritis, vandens sukurys. [przypis tłumacza]

koralas — yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų, gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos. [przypis tłumacza]

mekkietis — išpažintojas mahometonų tikėjimo, kurio centru yra miestas Mekka Arabijoje. [przypis tłumacza]

Mirza — persų ž. — jeigu stovi prieš vardą, tai reiškia ponas, o jeigu po vardo, tai — kunigaikštis. [przypis tłumacza]

mongolas — tautos vardas, kuriuo čionai pavadinti totoriai, Krymo gyventojai. [przypis tłumacza]

Padišachas — Turkijos sultono titulas. [przypis tłumacza]

perlė — kitaip žemčiūgas — yra tai sukietėjęs šviesus sidabrinės spalvos tvaras panašus į apskritą grūdą, randamas tūlų kiaukerų viduryje. Būdamos labai gražios ir žėrios, perlės yra dideliai branginamos ir vartojamos kaipo papuošalas. [przypis tłumacza]

polipas — yra tai namų gyvūnas panašus į augalą. Jų daugybės gyvena krūvon susimetę ir suaugę vieni su kitais. Polipai turi kietą apvalkalą, panašų į kalkakmenius, iš kurių pasidaro koralai. [przypis tłumacza]

rubinas ir granatas — brangūs akmenys raudonos spalvos. [przypis tłumacza]

Salgiras — Krimo upė tekanti iš Čatirdago pažemės. [przypis tłumacza]

Simefeo Div’as. — trimis varstais nuo Alupkos vakarų linkui yra smagi vietelė Simei's. Tenai gražioje marių pakrantėje stovi maža uolaitė „Vienuolis”, kiek toliaus mariosė niūkso milžiniška uola vadinama „Div’as” (totor. ž, — milžinas). Šiedvi uoli bene bus kadai-kitkart atskilusi nuo gretimų Simei'so kalni) ir čionai nukritusi. Ant Div’o uolos veda ilgos kopėčios, akmenyje iškaltos. Prisilaikant šalę laiptų padirbtos geležinės tvorelė?, galima be pavojaus ir nuovargio pasiekti uolos viršų. Iš ten matyti vienapus plati marių panorama, kitapus graži kalnų eilia. Netoli kranto, prieškalnyje, riogso genujiečių, kurie viduramžyje šį kraštą valde, pilies griuvėsiai. [przypis tłumacza]

Turban — turkų ž. — taip rytiečiai vadina vyrų galvos apdangalą, susuktą iš ilgos skaros. [przypis tłumacza]

tyrai — vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras. Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė. (Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m. prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται, Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų išvedimą patvirtina. Tyrelis — Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla. Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž. [przypis tłumacza]

Viršukalniai liepsnoja… — Saulei nusileidus, dar kai kurį laiką Čatirdago viršūnės išrodo tarsi ugnyje, nuo atsimušančių į jas saulės spindulių. [przypis tłumacza]

žvėrinė — Senovės lietuviai aušrinę vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine, t. y., žvėrinė žvaigždė, nes jai tekant, pradedą vilkai medžioti. Tokios žvaigždės žvėrinės buvo pas lietuvius kelios: didžioji žvėrinė — Jupiteris arba Saturnas, mažoji žvėrinė — Marsas. (sk. Э. Вольтерь. Литовский Катехизись Н. Даукши.С.-Петербургь. 1886. „Западно-русское свидетельство о литовских богах” p. 177. ) [przypis tłumacza]